Kodėl reikia gerti gyvąjį vandenį?

     Mokslo ir praktikos atžvilgiu nėra jokių abejonių, kad geriausias geriamasis vanduo žmonėms ir gyvūnams — šarminis, juk ne šiaip sau jis vadinamas gyvuoju.

     Perskaitę žiniasklaidoje apie rūgšties – šarminio balanso svarbą, daug tūkstančių žmonių susimąstė apie savo vandentiekio vandens išvalymą ir pakeitimą jį gyvuoju Vandens Aktyvatoriaus pagalba.

     Šiandien kiekvienas medicininis žurnalas mirga straipsniais apie gyvojo vandens naudą, pateikiant būdus pakeisti organizmo rūgštingumą.

     Ir iš tikrųjų, kiekviename mūsų yra per daug rūgščių. Maistas, kurį mes vartojame, dažniausiai gautas stipraus oro apkepimo ant deguonies būdu – ko pasekmė yra tai, kad jis prisotintas rūgštinėmis atliekomis, kurie patenka į skrandį ir vėliau į kraujotakos sistemą. O mūsų organizmas vėliau daro viską, kas įmanoma išsivalyti šias atliekas per šlapimą, ekskrementus ir prakaitą.

     Labai gaila, kad mes negalime patys išsivalyti nuo visų atliekų, kurias mes gaminame savo viduje. Pagrindinės to priežastys – mūsų gyvenimo būdas, maisto produktai ir gėrimai, o taip pat užteršta aplinka, kuri nužudo sveikas ląsteles.

     Tam, kad galima būtų gyventi visavertį gyvenimą, be gydytojų, mūsų kraujyje ir ląstelėse visada turi likti truputį daugiau šarmų. Todėl organizmas atlieka tam tikrą triuką, pakeisdamas skystas rūgštines atliekas kietomis ir laikydamas jas toliau skysčių, kur jos negalės įtakoti likusios kūno dalies pH. Pavyzdžiui riebaliniame sluoksnyje, kuris auga sulyg organizmo „užrūgštinimu“.

     Kietųjų atliekų mūsų organizme tarpe – cholersterinas, riebiosios rūgštys, šlapimo rūgštis, akmenys inkstuose ir šlapimo pūslėje, sulfatai ir fosfatai. Šių atliekų susikaupimas ir yra senėjimo procesas.

     Cholesterino ir riebiųjų rūgščių cheminės formulės – ne iki galo „sudeginti“ angliavandeniai – tai duonos ir makaronū gaminių gausa. Šlapimo rūgštis ir amiakas gaunami iš visų mėsos rūšių. Fosforo rūgštis— iš grūdų (ryžiai) ir daugelio gėrimų (Cola). Sieros rūgštis gaunama iš kiaušinio trynių.
Sieros ir fosforo rūgštys gan nuodingos ir gali būti neutralizuojamos šarminiais mineralais. Kai jų kiekio mūsų racione nepakanka, organizmas neturi kitos išeities, kaip tik traukti iš griaučių kalcį tam, kad reorganizuotų šias nuodingas rūgštis į saugias druskas – sulfatus, fosfatus ir kt.. Tai akivaizdžiai atveda prie osteoporozės.

     Viena reikšmingiausių riebiųjų atliekų problema – tas faktas, kad jos padidina kraujo tąsumą, ko pasekmė yra tai, kad kapiliarai užsikemša. Štai kodėl tiek daug žmonių kamuoja padidintas kraujo spaudimas.

     Rūgštis pagreitina kūno senėjimą. Priklausomai nuo to, kur kūnas saugo rūgštines atliekas, kraujo cirkuliacija aplink tą sritį tampa lėtesnė, ir galų gale gyvybiškai svarbus organas negauna pakankamai kraujo, vystosi jo disfunkcija.

     Daugelis susirgimų – blogos kraujo apytakos pasekmė. Tipinis to pavyzdys yra diabetas, kuris atsiranda dėl rūgšties susikaupimo aplink kasos.
Piktybinės vėžio ląstelės taip pat yra rūgščios, tuo tarpu sveikos ląstelės – šarminės. Normalios ląstelės negali išgyventi šalia rūgštinių atliekų. Bet kai kurie žmonės turi stiprius genus ir mutuoja tam, kad galėtų išgyventi rūgštinėje terpėje. Taip pat ir vėžio ląstelės – kol rūgštinė terpė lieka nepasikeitusi, vėžys visada atsinaujins po operacinio naviko pašalinimo. Neatsitiktinai patyrę onkologai prieš pradedant gydymą padidina savo paciento organizmo šarmų kiekį, dažnai įleidžiant natrio bikarbonatą.

     Rūgštinės atliekos susikaupia kaip kraujagyslių išorėje, taip ir jų viduje. Atliekos kraujagyslių viduje labai pavojingos ir gali tapti kapiliarų, kurios aptarnauja svarbiausias smegenų sritis, užkimšimo priežastimi. Organizmas stengiasi „užšaldyti“ šias atliekas kniedžių ant arterijų sienelių pavidalu, kad galėtų sumažinti jų žalą – kaip pasekmė ribojama kraujo apytaka ir didėja smegenų operacijos rizika.

     Kai mes užsiimame fiziniais pratimais, kraujo spaudimas gali staigiai padidėti – ir įvyks insultas, jei viena ar kelios šių kniedžių dėl didelio kraujo spaudimo atsiskirs ir kapiliaras užsikimš kritinėje smegenų dalyje. Būtent dėl to įvyksta labai daug insultų fizinių pratimų metu arba net sėdint ant klozeto. O jeigu mes geriam gyvą vandenį, tai šios rūgštinių atliekų dalelės ištirpsta, ir mes prailginame savo gyvenimą.

     Gyvasis vanduo neutralizuoja rūgštį. Pats vienas jis neturi maistinės arba medicininės reikšmės gydant susirgimus, bet jis neutralizuoja rūgštines atliekas žmogaus organizme ir jos išvedamos iš kūno skysčio pavidalu per inkstus.

     Kai mes fiziškai dirbame, skirtingose kūno dalyse atsiranda skausmas. Tai vyksta dėl rūgštinių atliekų koncentracijos šiose kūno dalyse. Mes galime sumažinti skausmą paskirstant atliekas po visą organizmą. Masažas, karštos vonios, įvairūs kompresai, infraraudonasis šildymas – viskas tai yra labai geri būdai paskirstyti rūgštines atliekas.

     Bet tam, kad išvestume jas iš organizmo su šlapimu, reikalingas gyvasis (šarminis) vanduo, pratimai taip pat padeda pašalinti rūgštis su prakaitu.

     Kiekvienas mūsų – tai rūgštinių atliekų „parduotuvė“. Susirgimų simptomai pastebimi priklausomai nuo to, kur šios atliekos susikaupia. Todėl šarminio vandens vartojimas skirtingai veikia skirtingus žmones. Kai kurie žmonės praranda svorį, kai kurie išsilaisvina nuo podagros, kai kurių kraujo spaudimas sumažėja… Jeigu suprasti tai, kad „senatvės susirgimai“ atsiranda dėl rūgštinių atliekų susikaupimo, sveikata greitai pagerėja ir senėjimas stipriai stabdomas.

     Tam, kad galėtume gyventi ilgą ir laimingą gyvenimą, mes turime išvesti iš savo kūno rūgščias atliekas. Geriausias ir paprasčiausias jų neutralizavimo ir gyvenimo prailginimo būdas – gerti gyvą vandenį, gauta gamtinio vandens Aktyvatoriaus pagalba.

O galima padaryti dar paprasčiau!

     Sumantuokite ant vandens čiaupo VANDENS AKTYVATORIŲ,  kaip parodyta nuotraukoje.

 

 

IR STABILIZUOKITESAVO ORGANIZMO DARBĄ be jokių papildomų pastangų ir BE VAISTŲ VARTOJIMO! (spauskite ant nuotraukos)

baner KURO